<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Sveikata &#8211; Kordicepsas.info</title>
	<atom:link href="https://kordicepsas.info/category/sveikata/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://kordicepsas.info</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 01 May 2025 23:11:11 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1</generator>

<image>
	<url>https://kordicepsas.info/wp-content/uploads/2026/09/kordicepsas-favicon-32x32.png</url>
	<title>Sveikata &#8211; Kordicepsas.info</title>
	<link>https://kordicepsas.info</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Naujausios žinios apie vėžį iš Džono Hopkinso universiteto</title>
		<link>https://kordicepsas.info/naujausios-zinios-apie-vezi-is-dzono-hopkinso/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:12:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2174</guid>

					<description><![CDATA[Po to, kai metų metus buvo sakoma žmonėms, kad chemoterapija yra vienintelis būdas gydyti vėžį, pagaliau Džonas Hopkinsas sako jums, kad yra alternatyvus metodas.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Po to, kai dešimtmečius mums buvo sakoma, kad chemoterapija ir spindulinė terapija yra vieninteliai būdai gydyti vėžį, pagaliau Džono Hopkinso universiteto mokslininkai sako, kad yra ir alternatyvus metodai.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">1. Visi žmonės turi vėžio ląstelių. Šių ląstelių standartiniais tyrimais neaptinkama tol, kol jų neprisidaugina iki keleto milijardų. Kai gydytojai vėžiu sergantiems pacientams sako, kad po gydymo jų organizmuose nebėra vėžio ląstelių, tai tiesiog reiškia, kad tyrimais nerandama šių ląstelių, nes jų yra mažiau, nei randamas kiekis.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">2. Per žmogaus gyvenimą, vėžio ląstelės pasireiškia vidutiniškai nuo 6 iki 10 kartų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">3. Kai žmogaus imuninė sistema stipri, ji sunaikina vėžio ląsteles ir sustabdo jų dauginimąsi bei auglių susidarymą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">4. Kai žmogus turi vėžį, tai rodo, kad jis turi daugialypį mitybos nepakankamumą. Tai gali būti dėl genetinių, aplinkos, maisto ar gyvenimo būdo priežasčių.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">5. Kad išvengti daugialypio mitybos nepakankamumo, galima pakeisti dietą ir naudoti papildus, tuo sustiprinant imuninę sistemą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">6. Chemoterapija, tai greit augančių vėžio ląstelių nuodijimas, kuri taip pat naikina greit augančias naudingas ląsteles kaulų čiulpuose, virškinimo – žarnyno trakte ir t.t. ir gali pakenkti tokiems organams, kaip inkstai, kepenys, širdis, plaučiai ir kt.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">7. Radiacija, naikindama vėžines ląsteles, taip pat degina, sudaro randus ir pažeidžia sveikas ląsteles, audinius ir organus.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">8. Pirminis gydimas chemoterapija ir radiacija dažnai sumažina auglio dydį. Tačiau ilgai besitęsiantis chemoterapijos ir radiacijos naudojimas daugiau nebeveikia auglio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">9. Kai organizmas nuo chemoterapijos ir radiacijos per daug užterštas toksinais, imuninė sistema arba su tuo susitaiko arba yra sunaikinama, taigi žmogus neatlaiko infekcijų ir komplikacijų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">10. Chemoterapija ir radiacija gali iššaukti vėžio ląstelių mutaciją ir jos tampa atsparios ir sunkiai sunaikinamos. Chirurginės operacijos taip pat gali sukelti vėžio ląstelių paplitimą kitose srityse.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">11. Efektyvus vėžio nugalėjimo būdas yra marinti vėžio ląsteles badu, nemaitinant jų tuo, ko reikia jų dauginimuisi.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">KUO MINTA VĖŽIO LĄSTELĖS</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">a. Cukrus yra vėžio maitintojas. Atsisakius cukraus, išsiima vienas svarbiausių maisto produktų vėžio ląstelėms. Cukraus pakaitalai, tokie kaip NutraSweet, Equal, Spoonful ir kiti yra pagaminti su aspartamu ir yra kenksmingi. Geriausias natūralus pakaitalas būtų Manuka medus arba melasa, bet labai mažais kiekiais. Valgomoji druska yra chemiškai išbalinta. Geriausia alternatyva yra Bragfo amino rūgštys arba jūros druska.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">b. Pienas sukelia gleivių susidarymą, ypač skrandžio- žarnyno trakte. Vėžys minta gleivėmis. Atsisakius pieno ir pakeitus jį nesaldintu sojos pienu, vėžio ląstelės alksta.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">c. Vėžio ląstelės veši rūgštinėje aplinkoje. Mėsos pagrindu sudaryta dieta yra rūgštinė, geriau yra valgyti jūrinę žuvį ir šiek tiek paukštienos, nei jautieną ar kiaulieną. Mėsoje taip pat yra gyvulinių antibiotikų, augimo hormonų ir parazitų, kurie visi yra kenksmingi, ypač žmonėms su vėžiu.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">d. Dieta susidedanti iš 80 proc. šviežių daržovių ir sulčių, neskaldytų grūdų, sėklų, riešutų ir trupučio vaisių kūne palaiko šarminę aplinką. Apie 20 proc. gali būti virtas maistas, įskaitant pupeles. Šviežios sultys duoda gyvus fermentus, kurie lengvai įsisavinami ir pasiekia ląstelių lygį per 15 min. neužteršdamos ir netrukdydamos sveikoms ląstelėms augti. Kad gauti gyvųjų fermentų, reikalingų sveikų ląstelių susidarymui, paragaukite ir gerkite šviežių daržovių sultis (daugumos daržovių ir pupelių daigų) ir valgykite žalias daržoves 2-3 kartus per dieną. Fermentai žūsta 40 laipsnių temperatūroje.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">e. Venkite kavos, arbatos ir šokolado, kurie turi daug kofeino. Žalioji arbata yra geresnė alternatyva ir ji turi vėžio nugalėjimo savybių. Vanduo – geriausia gerti išvalytą ar filtruotą vandenį, kad išvengti žinomų toksinų ir sunkiųjų metalų esančių vandentiekio vandenyje. Distiliuotas vanduo yra rūgštinis, venkite jo.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">12. Mėsos baltymai yra sunkiai virškinami ir tam reikia daug virškinimo fermentų. Nesuvirškinta mėsa žarnyne pradeda pūti ir atsiranda dar daugiau toksinų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">13. Vėžio ląstelės turi tvirtą baltymų apdangalą. Susilaikant, ar valgant mažiau mėsos lieka daugiau fermentų galinčių paveikti vėžio ląstelių baltymines sieneles ir leidžia organizmo ląstelėms kovotojoms sunaikinti vėžio ląsteles.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">14. Kai kurie papildai stiprina imuninę sistemą (IP6, Flor Essence, Essiac, antioksidantai, vitaminai, mineralai, aukštesnieji grybai ir kt.) ir leidžia organizmo ląstelėms kovotojoms sunaikinti vėžio ląsteles. Yra žinoma, kad kai kurie papildai, tokie kaip vitaminas E sukelia apoptozę arba programuojamą ląstelių mirtį, natūralų organizmo metodą atsikratyti pakenktomis, nenorimomis ar nereikalingomis ląstelėmis. Žinomiausias papildas, kurį galima nusipirkti yra IMMUNE-ACE pagamintas Virabioics.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">15. Vėžys – tai proto, kūno ir dvasios liga. Iniciatyvi ir pozityvi dvasia padės kovotojui su vėžiu ir išgyventi. Pyktis, negalėjimas atleisti, kartėlis įveda kūną į stresinę, rūgštingą aplinką. Išmok išlaikyti mylinčią, atleidžiančią dvasią. Išmok atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">16. Vėžio ląstelės negali tarpti deguonimi prisotintoje aplinkoje. Kasdien mankštinkitės ir giliai kvėpuokite tam, kad gautumėte daugiau deguonies pasiekiančio ląstelių lygį. Deguonies terapija yra dar vienas būdas vėžio ląstelių naikinimui.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mokslininkai nustatė aštuonis vėžio simptomus</title>
		<link>https://kordicepsas.info/mokslininkai-nustate-astuonis-vezio-simptomus/</link>
					<comments>https://kordicepsas.info/mokslininkai-nustate-astuonis-vezio-simptomus/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:56:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2161</guid>

					<description><![CDATA[kurie padeda greičiausiai diagnozuoti ligą, praneša „Daily Telegraph“.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>kurie padeda greičiausiai diagnozuoti ligą, praneša „Daily Telegraph“. Šie ženklai taip gerai nuspėja vėžio riziką tam tikrose amžiaus grupėse, jog pacientus nedelsiant reikėtų siųsti tiesiai pas specialistą, nebent būtų aiškus įrodymas priešingai.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Nustatyti šie simptomai:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Kraujavimas iš tiesiosios žarnos (nurodo storosios žarnos vėžį vyresnio amžiaus grupėse);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Geležies trūkumo anemija (indikuoja storosios žarnos vėžį);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Krūties auglys (galimas krūties vėžys);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Žarnų tyrimas, rodantis vėžio buvimą (didelė prostatos vėžio tikimybė);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Kraujas šlapime (su urologija susijusios vėžio formos);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Kosėjimas krauju (potencialus plaučių vėžys);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Kraujavimas po menopauzės (ginekologinio pobūdžio vėžys);</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Rijimo sunkumai (galimas stemplės vėžys).</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Keele universiteto darbuotojo Marko Shapley ir kolegų atliktas tyrimas buvo publikuotas bendros praktikos gydytojų žurnale „British Journal of General Practice“.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Šių simptomų identifikavimas turi potencialo padidinti anksti diagnozuojamų vėžių statistiką. Ankstyvose stadijose žmonės turi didžiausias galimybes pagyti nuo šios mirtinai pavojingos ligos.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Mokslininkų komanda teigia, kad bendros praktikos gydytojus reikėtų aprūpinti geresnėmis kompiuterinėmis sistemomis kartu su priemonėmis ankstyvam vėžiui diagnozuoti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Gydytojai taip pat turėtų atidžiau atsižvelgti į pacientų amžių ir pažiūrėti, ar jie nepatenka į specifines vyrų ar moterų vėžio rizikos grupes.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kordicepsas.info/mokslininkai-nustate-astuonis-vezio-simptomus/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vėžys – tiesiog atsitiktinumas</title>
		<link>https://kordicepsas.info/vezys-tiesiog-atsitiktinumas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:01:27 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2164</guid>

					<description><![CDATA[Sensacingą, nors ir ginčytiną atradimą padarė Džono Hopkinso universiteto mokslininkai.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Sensacingą, nors ir ginčytiną atradimą padarė Džono Hopkinso universiteto mokslininkai.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dviem trečdaliais atvejų onkologinėmis ligomis susergama tiesiog atsitiktinai, pats žmogus retai kada gali daryti įtaką ligos atsiradimui arba eigai. O genai arba nesveika gyvensena, iki šiol laikyti pagrindiniais ligos kaltininkais, iš tiesų jos priežastis būna tik 30-40 proc. atvejų. Taip tvirtina Amerikos fiziologai, kurie kartu su Dž.Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos mokslininkais atliko ilgalaikius tyrimus: jie bandė rasti priežastį, kodėl kai kurios ląstelės žmogaus organizme yra itin pažeidžiamos ir virsta vėžinėmis. Kaip žinoma, vienoms ląstelėms žuvus jų vietoje atsiranda naujų. Be to, kai kurios gali mutuoti. Būtent taip atsiranda vėžinės ląstelės. Anksčiau medikai manė, kad to būtų galima išvengti pasirinkus sveiką gyvenimo būdą: tinkama mityba, minimumas streso, jokių žalingų įpročių… Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ne viskas taip paprasta. Pasirodo, 65 proc. susirgimų vėžiu – tiesiog atsitiktinumas, nesėkmė, kai Fortūna minutėlę atgręžia nugarą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Atlikdami tyrimus, Dž.Hopkinso universiteto mokslininkai stebėjo ląstelių mutacijas, žiūrėjo, kiek vidutiniškai kartų per žmogaus gyvenimą dalijasi ląstelės. Pasirodo, kuo daugiau tokių mutacijų kaupiasi, tuo didesnė rizika, kad „klaidingos“ ląstelės virs vėžinėmis. Tai patvirtina ir faktas, kad, pavyzdžiui, žarnyno auglių pasitaiko dažniau negu galvos smegenų (žinoma, kad ląstelių regeneracijos greitis priklauso nuo audinio tipo, o žarnyno sienelėse ląstelės atsinaujina greičiau, palyginti su smegenų ląstelėmis).</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Profesorius Bertas Fogelšteinas (Bert Vogelstein), vienas iš Dž.Hopkinso universiteto mokslininkų, pateikia pavyzdį: yra žmonių, kuriuos nuolatos ir stipriai veikė kancerogenai, pavyzdžiui, tabakas, bet jie gyveno šimtą metų ir „nė karto nepersišaldė“, nekalbant apie sirgimą vėžiu. Tokie žmonės tvirtą sveikatą paprastai aiškina gerais genais. Bet tiesa yra ta, kad daugumai jų tiesiog pasisekė, sako B.Fogelšteinas. Kartu jis primena: nereikia pamiršti, kad naujausi tyrimų duomenys aprėpia tik du trečdalius vėžinių ligų. Trečdalis onkologinių susirgimų yra susiję su išorės veiksniais, pavyzdžiui, netinkama gyvensena.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Visiškai neabejotina, kad plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Įdegio mėgėjai dažniau už kitus rizikuoja susirgti odos vėžiu, melanoma. O storosios žarnos vėžio priežastis paprastai būna prasta mityba ir genetinių veiksnių poveikis. Rūkymas, antsvoris, alkoholis neabejotinai yra daugelio rūšių vėžio priežastis, tai yra įrodyta.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">O svarbiausias rizikos veiksnys – tiesiog amžius, nes metams bėgant mutavusių ląstelių susikaupia vis daugiau.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Taigi galima tvirtinti, kad vien profilaktinės priemonės negali užkirsti kelio vėžiui, sako tyrėjų grupės vadovas onkologijos profesorius Kristianas Tomasetis (Cristian Tomasetti).</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jeigu du trečdalius piktybinių auglių įvairiuose audiniuose galima paaiškinti atsitiktinėmis DNR mutacijomis dalijantis ląstelėms, yra prasmės sutelkti pastangas tobulinant ankstyvosios diagnostikos priemones, nes, ligą nustačius anksti, tikimybė pasveikti yra didžiausia.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Prieinami produktai, galbūt apsaugantys nuo vėžio</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Universalaus būdo apsisaugoti nuo vėžio, aišku, nėra. Bet visi pasaulio onkologai neabejoja, kad šios ligos vystymasis yra didele dalimi susijęs su mityba. O tie produktai, kuriuose yra daug antioksidantų, apsaugo organizmo ląsteles nuo virtimo piktybinėmis. Antioksidantai stabdo oksidacijos procesus ir trukdo susidaryti laisviesiems radikalams – onkologinių ligų šaukliams. Amerikos onkologų draugijos nariai pateikia sąrašą produktų, kurių gebėjimas naikinti kancerogeniškus radikalus yra didžiausias. Tai ne kokie nors egzotiški produktai, jie kainuoja nedaug, bet juose gausu medžiagų, padedančių organizmui atsilaikyti prieš onkologines ligas. Štai 10 naudingiausių produktų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Džiovintos slyvos</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jose gausu antocianų (šios medžiagos slyvoms suteikia tamsiai violetinę arba mėlyną spalvą), apsaugančių kraujagysles, ir ląstelienos, kuri iš virškinimo sistemos šalina toksinus. Dietologai rekomenduoja suvalgyti po 5-6 slyvas 2-3 kartus per savaitę.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Razinos</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Razinose yra daug kalio ir magnio, kurie stiprina širdį ir kraujotakos sistemą. Saujelė razinų per dieną bus naudinga medžiagų apykaitai, padės palaikyti normalų hemoglobino kiekį ir pernešti deguonį į audinius ir organus.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Mėlynės</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Mėlynėse gausu aminorūgščių ir rauginių medžiagų. Jos apsaugo žarnyną nuo pavojingų bakterijų. Stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų gamybą, užkerta kelią kraujo ligoms.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Brokoliai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Brokoliuose yra histidino – medžiagos, neleidžiančios augti vėžinėms ląstelėms, taip pat sulforafano, apsaugančio nuo spindulinės ligos ir krūties vėžio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Avietės</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Avietėse yra elago rūgšties, kuri lėtina piktybinių ląstelių dalijimąsi.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Baltieji kopūstai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kopūstuose yra reto vitamino U, kuris apsaugo skrandžio ir žarnyno gleivines ir užkerta kelią šių organų vėžiui. Raudonieji kopūstai labai naudingi sergant kraujo ligomis. Taip pat kopūstuose susidaro indolokarbazolis, kuris naikina kancerogenus, patenkančius į organizmą iš išorės.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Špinatai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Špinatuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų kofermentų. Kofermentas Q 10 pasižymi savybe atpažinti vėžines ląsteles ir siųsti signalą imuninėms ląstelėms žudikėms.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Pomidorai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Tai pagrindinis likopeno šaltinis. Šis raudonas pigmentas profilaktiškai veikia prieš odos, krūties ir prostatos vėžį ir kovoja su ateroskleroze, skatindamas „gerojo“ cholesterolio susidarymo procesą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Braškės</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jose yra kvapios medžiagos kumarino, kuris yra vienas iš galingiausių antioksidantų. Taip pat jo yra cinamone.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Česnakai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Spaudžiant šviežią česnaką susidaro alicinas, pasižymintis galingu imunitetą stimuliuojančiu poveikiu. O dar juose yra fitoncidų ir jodo, apsaugančio nuo radiacijos. Onkologinių ligų profilaktikai Madrido universiteto specialistai rekomenduoja suvalgyti 2 skilteles per dieną. Bet šviežias česnakas nerekomenduojamas sergant inkstų ligomis ir padidėjus skrandžio rūgštingumui.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Tarptautinėje konferencijoje, kurią rengia Amerikos klinikinės onkologijos draugija, buvo išvardyti trys produktai, nuo vėžio apsaugantys vyrus. Mokslininkai tvirtina, kad sumažinti vėžio riziką vyrams, taip pat pristabdyti piktybinį procesą, jei jis jau prasidėjo, padėtų trijų produktų ekstraktai:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– granatų,</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– žaliosios arbatos,</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– ciberžolės.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Minėtų produktų ekstraktų poveikį mokslininkai aiškina tuo, kad būtent granatuose, žaliojoje arbatoje ir ciberžolėje yra daugiausia polifenolių. Šios medžiagos yra labai aktyvūs natūralūs antioksidantai, blokuojantys oksidacijos procesus (o ląstelių virtimas vėžinėmis – oksidacijos procesas). Akcentuojama, kad profilaktiškai veikia ne tik šių produktų ekstraktai, naudinga reguliariai vartoti juos pačius. Todėl kiekvienam vyresniam kaip 35-40 metų vyrui būtų naudinga nors du kartus per savaitę gerti granatų sulčių, kasdien išgerti puodelį žaliosios arbatos, o iš visų prieskonių pirmiausia rinktis ciberžolę (su ja labai skanu gaminti ryžius, vištieną, troškinti daržoves).</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><em>Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“</em></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>V.Stonkus: žmonių sveikata prastėja dėl pašalinio vaistų poveikio</title>
		<link>https://kordicepsas.info/v-stonkus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-vaistu-poveikio/</link>
					<comments>https://kordicepsas.info/v-stonkus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-vaistu-poveikio/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:29:01 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2189</guid>

					<description><![CDATA[Straipsnyje aptariami mokslų daktaro Vytauto Stonkaus teiginiai apie šiuolaikinės medicinos poveikį žmonių sveikatai.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<div class="wp-block-uagb-call-to-action uagb-block-1ca1040f wp-block-button">
<div class="uagb-cta__wrap">
<h3 class="uagb-cta__title">Skaitykite portale Delfi.lt</h3>
<p class="uagb-cta__desc" style="text-align: justify;">Straipsnyje aptariami mokslų daktaro Vytauto Stonkaus teiginiai apie šiuolaikinės medicinos poveikį žmonių sveikatai. Autorius tvirtina, kad dažnas vaistų vartojimas ne tik nesprendžia lėtinių ligų problemų, bet ir gali jas pabloginti dėl šalutinio poveikio. Kritikuojamas vaistų skyrimo dažnumas ir jų neigiama įtaka imuninei sistemai, o taip pat atkreipiamas dėmesys į farmacininkų finansinius interesus.<br />Mokslininkas dalijasi įžvalgomis apie holistinės medicinos svarbą, natūralių gydymo metodų veiksmingumą bei druskos ir vandens poveikį sveikatai. Straipsnyje pabrėžiama būtinybė domėtis alternatyviais gydymo būdais ir vartoti vaistus tik esant realiai būtinybei.</p>
</div>
<div class="uagb-cta__buttons"><a class="uagb-cta__button-link-wrapper wp-block-button__link" href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mokslu-daktaras-apie-vaistus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-ju-poveikio-28961947" target="_blank" rel="noopener noreferrer">Skaityti</a></div>
</div>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mokslu-daktaras-apie-vaistus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-ju-poveikio-28961947" target="_blank" rel="noreferrer noopener nofollow">https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mokslu-daktaras-apie-vaistus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-ju-poveikio-28961947</a></p>



<p class="wp-block-paragraph">&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kordicepsas.info/v-stonkus-zmoniu-sveikata-prasteja-del-pasalinio-vaistu-poveikio/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Peršalimas: antibiotikai ne gydo, o kenkia!</title>
		<link>https://kordicepsas.info/persalimas-antibiotikai-ne-gydo-o-kenkia/</link>
					<comments>https://kordicepsas.info/persalimas-antibiotikai-ne-gydo-o-kenkia/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:24:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2186</guid>

					<description><![CDATA[Šiemet kaip niekada anksti daug žmonių serga peršalimo ligomis. Kaip jas gydyti: gerti liepžiedžių arbatą, Teraflu ar iš karto griebtis veiksmingiausių antibiotikų?]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Šiemet kaip niekada anksti daug žmonių serga peršalimo ligomis. Kaip jas gydyti: gerti liepžiedžių arbatą, Teraflu ar iš karto griebtis veiksmingiausių antibiotikų?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Avietės ir bučinys</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">“Pajutau gerklės perštėjimą, pradėjau čiaudėti ir iš karto išgėriau stiprių antibiotikų. Prastokai jaučiuosi, bet temperatūra nepakilo, sloga dingo, todėl galiu eiti į darbą”, – pasidalijo patirtimi viena kaunietė, 50-metė Kristina Maskolaitienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Ji, beje, medikė. Vadinasi, visiems reikia taip daryti?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">“Juokaujate?” – klausimu į klausimą atsakė Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos gydytoja Olga Vasiliauskienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Ir pridūrė: peršalus negalima gerti antibiotikų. Reikia gerti daug skysčių, vitamino C, gulėti lovoje. Tik tada, kai kūno temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai, galima išgerti paracetamolio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">“Aviečių arbata ir mamos bučinys yra geriausi vaistai sergančiam vaikui”, – pabrėžė gydytoja O.Vasiliauskienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Virusai ir bakterijos</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">O kodėl negalima gerti antibiotikų, jei, anot medikės K.Maskolaitienės, peršalimo simptomus jie kaip ranka nuima?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">“Peršalimas ar virusinė infekcija nėra gydoma antibiotikais. Jie vartojami, esant bakterinei infekcijai ar jos sukeltam uždegimui. Šios diagnozės paaiškėja ne pirmą ligos dieną, jas patvirtina kraujo tyrimas, jei C reaktyvinis baltymas yra daugiau kaip 50 mililitrų”, – medicinos subtilybes aiškina gydytoja O.Vasiliauskienė.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jau iš to akivaizdu, kad savigyda antibiotikais yra nepagrįsta. Antra vertus, aiškino gydytoja, antibiotikai įgyja atsparumą bakterijoms ir esant reikalui juos vartoti bus mažiau veiksmingi arba ir visai neefektyvūs. Be to, antibiotikai silpnina imunitetą, kuris nukenčia ir nuo virusinės infekcijos. Vaikai, lankantys darželį, labai dažnai serga dėl to, kad po ligos jų imunitetas dar nebūna sustiprėjęs, o kolektyve nauji virusai puola silpnesnį organizmą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Taigi, susirgus būtina gulėti lovoje, kad organizmas mažiau nukentėtų, ir eiti į kolektyvą tik visiškai pasveikus ir sustiprėjus. Gydytoja O.Vasiliauskienė perspėja ir dėl kitko: vienu metu nevalia vartoti kelių rūšių vaistų nuo peršalimo, nes visuose jų yra paracetamolio. Jo nesunku perdozuoti, o tai sukels silpnumą, pernelyg dažną širdies plakimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Arbatai tinka uogienė</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą net ir vaistininkai pataria pirmiausia gydytis natūralios medicinos priemonėmis. Yra daugybė būdų, kaip atgauti jėgas pačios gamtos siūlomais vaistais.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">“Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, rekomenduojama likti namie. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais. Gali padėti ir natūralūs vaistai iš gamtos: čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, karštas pienas, paskanintas medumi. Jei turite natūralių sodo uogienių, pasidarykite aviečių, serbentų arbatos. Išvirta iš liepžiedžių mažina kūno temperatūrą, nes skatina prakaitavimą. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių, labai svarbu intensyvinti ir vitamino C vartojimą”, – pataria “Camelia” vaistininkė Edita Starovoitova.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jei peršalimo nepavyksta įveikti per porą dienų, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją ir tik tada pirkti jo paskirtus vaistus.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Peršalus taip pat reikia vengti susibūrimo vietų, kuriose, organizmui jau kovojant su liga, tikimybė užsikrėsti kitais virusais dar labiau išauga. Norint išvengti peršalimo kitą kartą, organizmą reikia stiprinti ištisus metus.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kordicepsas.info/persalimas-antibiotikai-ne-gydo-o-kenkia/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip neprieiti liepto galo</title>
		<link>https://kordicepsas.info/kaip-neprieiti-liepto-galo/</link>
					<comments>https://kordicepsas.info/kaip-neprieiti-liepto-galo/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:22:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2183</guid>

					<description><![CDATA[Seniausiame kinų medicinos traktate, parašytame II a. prieš mūsų erą, rašoma: “ Tvarkos išsaugojimas, o ne netvarkos šalinimas, yra aukščiausias išminties principas.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph">Seniausiame kinų medicinos traktate, parašytame II a. prieš mūsų erą, rašoma: “ Tvarkos išsaugojimas, o ne netvarkos šalinimas, yra aukščiausias išminties principas. Gydyti žmogų tada, kai jis jau susirgo, tas pats ką kasti šulinį tik tada, kai užsimanei gerti, arba kalti ginklus, kai karas jau prasidėjęs”.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Liepto galą buvo priėjęs tauragiškis&nbsp;<strong>Eligijus Valskis</strong>. Savo pastangomis “pabėgęs” nuo sunkios ligos, tapęs aktyviu sveikos gyvensenos, netradicinės medicines propaguotoju, jau daugelį metų nebeturi sveikatos problemų, nebent slogą kartais pasigauna.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Nemalonumai prasidėjo prieš 36 metus, kai pirmą kartą susirgau gelta. Pasveikau, tačiau po kiek laiko susirgau gelta ir antrą kartą, ir trečią, ir vis kita forma. Tai tęsėsi metų metais, išsivystė kepenų cirozė. Tada matau, kad nieko nebus: cheminiai vaistai nepadeda, dar ir kenkia – reikia pačiam kažką daryti.&nbsp; Pradėjau ieškoti alternatyvių, natūralių&nbsp; gydymo būdų. Daug skaičiau apie vaistažoles, įvairius maisto papildus, kol radau tai, kas man geriausiai tinka. Per tuos 36 metus išbandžiau ir sveiką, teisingą gyvenseną, išmokau teisingo kvėpavimo, kitų sveikatinimo būdų.&nbsp; Mes, sveiko gyvenimo propaguotojai, nenorime mirti pakelta galva nieko nedarant. &nbsp;Yra didelis natūralių&nbsp; priemonių, be &nbsp;chemijos, &nbsp;pasirinkimas, jas rekomenduoju seminarų, paskaitų klausytojams. Pasitikiu &nbsp;Rytų produktais, ypatingai kordicepsu, be jokios dvejonės jį vartoti patariu sergantiems sunkiausiomis ligomis. Kelios dešimtys mano bičiulių, bendraminčių, paklausę mano patarimų, susigrąžino sveikatą. Keletas, deja, išėjo Anapilin, ir tai daugiausia tie, kurie nepatikėjo, ignoravo netradicinius gydymo būdus, vadovavosi tik medikų nurodymais, naudojo tik chemines gydymo priemones. Ir aš pats į kordicepsą iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, bet neatmečiau. Būtų kvaila kategoriškai atmesti tai, ko nesi ištyrinėjęs, nesi susipažinęs. Iš pradžių atsargiai pabandžiau arbatą, poveikis buvo toks, kaip&nbsp; produkto aprašyme ir žadėta. Tada jau drąsiau ėmiau vartoti ir kitus produktus su kordicepsu, ir draugams rekomenduoti. Daug kartų naudingiau vartoti natūralų produktą, negu cheminį. Gamta yra mus mylinti ir daug duodanti. Jeigu produktas yra iš gamtos, jis natūralus, neturi šalutinio poveikio, o duoda teigiamą rezultatą. Galiu pasigirti, kad jau 27 metai, kai aš nevartoju jokių medikamentų, tik natūralius produktus.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Klaidingai manoma, jog sveikuolis – tai jau tikrai sveikas. Būtent sveikuoliai ir yra nesveiki, nes sveikuoliais tampa tik tada, kai turi negalią, sveikatos problemų, kai mažai tepadeda tradicinė medicina. Tada žmogus ima ieškoti kitų gydymosi būdų, ieško pagalbos pas sveikuolius. jie ateina gydytis. O daug išmintingiau būtų neprieiti liepto galo. Kaip to išvengti? Reikia mylėti save, reikia galvoti, kodėl turi žalingų įpročių, kaip jų atsikratyti. Užteršti savo mintis ir kūną – tą tai mes mokame daryti! Šiame amžiuje, kuriame nestokojama stresų, sukurtų išoriškai arba mūsų pačių, reikia išmokti tuos stresus suvaldyti. Kvėpavimo technika, joga, meditacija ir kita praktika padeda save harmonizuoti, jautiesi energingas ir sveikas. Nuo dvasinės sveikatos priklauso fizinė sveikata. Žmoguje yra daug vidinių rezervų ir jis gali sau padėti.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Sveika gyvensena yra darbas, kasdienis darbas, nuolatinis užsiėmimas. Žmogui paprasčiau nusipirkti vaistą, kurį propaguoja farmacininkai, apie kurį pasiklauso ir pamato per televizorių. Išgeria tabletę – ir nieko nedarydamas laukia sugrįžtant sveikatos. O po to gydosi cheminių vaistų sukeltus šalutinius poveikius.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Farmacininkai stengiasi išstumti visas natūralias, netradicines sveikatinimo priemones. Iš viso pas mus geri dalykai labai sunkiai skinasi kelią. Ir tik žmogaus išprusimas, vidinė kultūra pasufleruoja, kur nukreipti energiją ir jis randa tai, ko jam reikia pagal jo sąmoningumo lygį.</p>



<p class="wp-block-paragraph">Mitybą reikia sutvarkyti, maitintis kiek įmanoma natūraliais produktais. Maistas yra ir vaistas, tačiau mūsų žemė yra nualinta, tad joje išaugintos daržovės stokoja mums reikalingų medžiagų. Tų medžiagų trūkumą galima kompensuoti natūraliais, aukštos kokybės papildais. Kodėl jų nevartoti, jeigu gauni gerą rezultatą? Aš parekomenduoju ir žmonėms, ir kiekvieną kartą jie man dėkoja.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kordicepsas.info/kaip-neprieiti-liepto-galo/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Šokiruojanti buvusio farmacininko išpažintis Vilniuje: 70-80 proc. vaistų negydo</title>
		<link>https://kordicepsas.info/sokiruojanti-buvusio-farmacininko-ispazintis-vilniuje-70-80-proc-vaistu-negydo/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:16:37 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2178</guid>

					<description><![CDATA[Straipsnyje skaitykite apie buvusio farmacininko Johno Virapeno atvirą išpažintį, kurioje jis teigia, kad 70–80 proc. vaistų nėra veiksmingi, o farmacijos kompanijos dažnai išradinėja ligas, siekdamos pelno.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<div class="wp-block-uagb-call-to-action uagb-block-1ca1040f wp-block-button">
<div class="uagb-cta__wrap">
<h3 class="uagb-cta__title" style="text-align: justify;">Skaitykite portale Delfi.lt</h3>
<p class="uagb-cta__desc" style="text-align: justify;">Straipsnyje skaitykite apie buvusio farmacininko Johno Virapeno atvirą išpažintį, kurioje jis teigia, kad 70–80 proc. vaistų nėra veiksmingi, o farmacijos kompanijos dažnai išradinėja ligas, siekdamos pelno. Jis kritikuoja chemoterapiją, skiepus ir vaistus, pateikdamas pavyzdžius, kaip kai kurie jų sukelia rimtus šalutinius poveikius, pvz., diabetą ar net mirtį.<br />Autorius dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip jis pats papirkinėjo politikus ir reklamavo pavojingus vaistus. Straipsnyje taip pat rasite jo mintis apie natūralių gydymo metodų svarbą bei įspėjimus apie farmacijos industrijos veikimo užkulisius.</p>
</div>
<div class="uagb-cta__buttons"><a class="uagb-cta__button-link-wrapper wp-block-button__link" href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/sokiruojanti-buvusio-farmacininko-ispazintis-vilniuje-70-80-proc-vaistu-negydo-55990367" target="_blank" rel="noopener noreferrer">Skaityti</a></div>
</div>



<p class="wp-block-paragraph"><a href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/sokiruojanti-buvusio-farmacininko-ispazintis-vilniuje-70-80-proc-vaistu-negydo-55990367" target="_blank" rel="noreferrer noopener nofollow">https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/sokiruojanti-buvusio-farmacininko-ispazintis-vilniuje-70-80-proc-vaistu-negydo-55990367</a></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mirę daktarai nemeluoja</title>
		<link>https://kordicepsas.info/mire-daktarai-nemeluoja/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:08:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2171</guid>

					<description><![CDATA[Daktaras Joel Wallach labai populiarus Amerikoje. 1991 m. buvo pristatytas Nobelio premijai. Tai, ką jūs čia perskaitysite, gali labai pakeisti jūsų nuomonę apie sveikatą ir apie šiuolaikinę mediciną.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Išversta iš paskaitos fonogramos, prisilaikant autoriaus leksikos</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Daktaras Joel Wallach labai populiarus Amerikoje. Jis dar 1991 m. buvo nominuotas Nobelio premijai. Tai, ką jūs čia perskaitysite, gali labai pakeisti jūsų nuomonę apie sveikatą ir apie šiuolaikinę mediciną. Taigi – gali ir radikaliai pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų likimą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>…”MAN</em></strong><em> <strong>LABAI MALONU SU JUMIS SUSITIKTI,</strong></em></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Aš išaugau fermoje, Sant Louis grafystės vakaruose. Penkiasdešimtais metais mes pradėjome nuo mėsinių karvių auginimo. Jeigu jūs nors kiek susipažinę su naminių gyvulių auginimu, jūs tikriausiai žinote, kad vienintelis kelias užsidirbti pinigų žemės ūkyje – tai patiems užsiauginti kukurūzus, sojos pupeles, šieną. Malūne mums sumaldavo kukurūzus, pupeles n sieną, pridėdavo ten dar daugybę vitaminų ir mineralų. Taip mes ruošėme pašarus karvėms. Po šešių mėnesių tas karves buvo galima jau parduoti. Prieš parduodami, mes atrinkdavome pačias geriausias karves ir pasilikdavome jas sau.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Įdomiausia, kad taip rūpindamiesi karvėmis, mes patys nevartojome jokių mineralų nei vitaminų, o juk mes buvome jauni ir norėjome gyventi 100 metų be jokių skausmų ir negalavimų. Man visa tai taip rūpėjo, kad aš paklausiau savo tėvo: „Kodėl mes sau nedarome to, ką darome karvėms?” Tėvas pasakė, kad aš turėčiau vertinti tai, kad kasdien gaunu valgyti fermoje užaugintų šviežių produktų, ir neuždavinėti nereikalingų klausimų… Vėliau aš įstojau į žemės ūkio mokyklą ir, apsigynęs mokslini laipsnį, tapau gyvulininkystės ir augalininkystės specialistu. Po to aš išvykau į Afriką, kur man pavyko įgyvendinti paauglystės dienų svajonę – dirbti kartu su didžiu žmogumi – Mauru Parkinsu.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Po dviejų metų mane pakvietė dirbti Sant Louiso zoologijos sode veterinaru, atliekančiu zoologijos sode mirusių gyvūnų skrodimus. Aišku, skrodimus man teko daryti ne tik tame zoologijos sode, bet ir beveik visoje Amerikoje mirusiems gyvūnams. Be to aš turėjau ir rasti bei stebėti aplinkos užterštumui labai jautrius gyvūnus, kadangi šeštojo dešimtmečio pradžioje niekas nieko rimčiau nežinojo apie ekologines problemas ir katastrofas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Taigi, tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų mirties priežastis, aš padariau 17 500 skrodimų ir priėjau štai prie kokios išvados:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>„kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito…”</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Cheminių ir biocheminių tyrimų rezultatai labai tiksliai rodo, kad natūrali mirtis ateina dėl neteisingo maitinimosi. Tai mane taip sukrėtė ,;kad aš vėl grįžau prie istorijos su karvėmis. Aš parašiau 75 mokslinius darbus ir straipsnius, 8 vadovėlius ir vieną knygą medicinos studentams, mano straipsniai buvo spausdinami l 700 laikraščių ir žurnalų, aš dalyvavau televizijos laidose ir … kur aš tik nedalyvavau. Bet tada, šeštajame dešimtmetyje mano darbai apie mitybą mažai ką jaudino. Teko grįžti prie mokslo ir tapti gydytoju. Tai man leido panaudoti visas ankščiau įgytas žinias apie mitybą. Ir tai suveikė. 15 metų Oregono valstijoje aš užsiiminėjau gydytojo praktika. Šiandien aš noriu pasidalinti su jumis savo žiniomis ir išvadomis, gautomis per tuos metus.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Ir <strong><em>jeigu jūs iš čia išsinešite bent 10 % to, ką išgirsite, </em>– <em>jūs apsisaugosite nuo daugelio nemalonumų, kančių, sutaupysite daugybę pinigų ir daugeliui metų prailginsite savo gyvenimą. </em></strong>Jūs neturite jokių galimybių tai pasiekti, t.y. gauti papildomų savo gyvenimo metų, pasiekti savo genetinio potencialo šiaip sau, be jokių asmeninių pastangų. Dabar pasakysiu jums svarbų dalyką: <strong><em>žmogaus genetinis gyvenimo trukmės potencialas šiandien sudaro 120 – 140 metų. </em></strong>Šiuo metu galima rasti tik 5 tautas Rytuose, Tibete ir vakarų Kinijoje, kurių atstovai išgyvena iki 120-140 metų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Pagal turimus duomenis, seniausias žmogus buvo daktaras Li iš Kinijos, gimęs Tibete. Kai jam buvo 150 metų, jis gavo Kinijos imperatoriškosios valdžios ypatingą sertifikatą, patvirtinantį jo amžių ir gimimo datą- 1677 metus. Kas kiekvienus sekančius penkiasdešimt metų jis gaudavo eilinį panašų raštą. Dokumentai liudija, kad jis mirė sulaukęs 256 metų. Kai jis mirė 1933 metais, apie jį rašė daugelis didžiausių laikraščių, pateikdami gana rimtus tai patvirtinančius dokumentus.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Rytų Pakistane gyveno žmonių grupė, kuriuos vadino – dieviniais. Jie pagarsėjo kaip ilgaamžiai išgyvendavo po 120 – 140 metų. Buvusioje SSRS gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai, abchazai, vartojantys rauginto pieno produktus, išgyvena, gerai išsilaikydami, iki 120-140 metų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">„National geographic” 1973 metų sausio numeryje buvo straipsnis apie žmones, išgyvenusius virš 100 metų. Medžiaga buvo iliustruota puikiomis nuotraukomis. Iš tų daugelio aprašymų man ypač įsiminė trys:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vienoje nufotografuota 136 metų moteris, sėdinti fotelyje, rūkanti kubietišką cigarą, gerianti degtinę, dalyvaujanti baliuje. Ji puikiai linksminosi senelių namuose, o ne gulėjo lovoje. Sulaukusi 136 metų j i džiaugėsi gyvenimu.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kitoje nuotraukoje – dvi sutuoktinių poros, švenčiančios 100-ąsias ir 115-ąsias savo bendro gyvenimo metines.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">– Trečioje nuotraukoje mačiau vyriškį, Armėnijos kalnuose renkantį arbatą ir klausantį nedidelio tranzistorinio radijo imtuvo. Pagal įrašus jo dokumentuose – gimimo datą krikšto datą duomenis apie jo vaikus, – jam buvo 167 metai ir tuo metu jis buvo seniausias planetos gyventojas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vakarų pusrutulyje savo ilgaamžiais garsūs indėnai -Vilkabandai ir žymieji Ekvadoro gyventojai gyvenę Anduose, pietrytinėje Peru dalyje, o taip pat Titi-Kaka ir Maču-Pikču gentys. Seniausios Titi-Kaka genties atstovai gyvena iki 120 metų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Amerikietė Margaret Pič iš Virdžinijos valstijos, įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip seniausia amerikietė, mirė 115 ifietų amžiaus, nuo nepakankamos mitybos. Tiksliau, ji mirė nuo komplikacijų po griuvimo. Kas pasakys, nuo ko ji galėjo mirti?.. Teisingai, nuo osteoporozės. Išgyvenusi 115 metų moteris mirė nuo kalcio trukumo organizme. Ji neturėjo širdies kraujagyslių problemų, vėžio ar diabeto, bet nugriuvo ir po trijų savaičių ji mirė, nes jos organizme trūko kalcio. Štai kas dar įdomu: jos dukra papasakojo, kad prieš mirti motiną labai traukė saldumynai.! Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vienoje iš trečio pasaulio šalių, Nigerijoje, Bauė genties vadas mirė sulaukęs 126 metų. Viena iš daugelio jo žmonų per laidotuves gyrėsi, kad visi jos vyro dantys buvo sveiki, – o tai reiškė, kad ir visi kiti jo organai pilnai atliko savo funkcijas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vienas vyriškis iš Sirijos mirė 1993 metais, išgyvenęs 133 metus. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą ne todėl, kad jam buvo 133 metai – daugelis sulaukė tokio amžiaus. Ir ne todėl, kad būdamas 80-metis jis vedė ketvirtą kartą o todėl, kad virš 80 metų amžiaus <strong>jis dar tapo devynių vaikų tėvu. </strong>Amžiaus skirtumas tarp visų šių vaikų buvo daugiau kaip du metai. Į Gineso rekordų knygą jį įrašė dėl to, kad šis gamybos didvyris vaikus „gamino” ir būdamas virš 100 metų. Taigi, ponai, nenusiminkite -jūs dar turite viltį!</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>DABAR TRUPUTIS MOKSLO</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">1993 metų lapkritį Arizonoje buvo atliktas įdomus eksperimentas:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Trys poros pragyveno izoliacijoje tris metus. Ten jie valgė sveiką pačių užaugintą maistą, kvėpavo švariu, išvalytu oru ir gėrė šaltinio vandenį. Juos ištyrę medikai-gerontologai visus kraujo tyrimų, kitų gyvenimiškai svarbių rodiklių duomenis įvedė į kompiuterį, kuris pateikė prognozę, kad jeigu tie žmonės ir toliau gyvens tokiomis sąlygomis, tai jie gali gyventi iki 165 metų. Tai tik įrodo, kad gyventi 120 – 140 metų visiškai įmanoma.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint ilgai gyventi:</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Jeigu jūš tikrai norite gyventi 100-140 metų – atsiminkite:</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Pirmiausia</em></strong><em>, </em>reikia vengti pavojų, neužlipti ant minų, t.y. vengti nereikalingų ir beprasmių pavojų. Aišku, jeigu žaisite rusišką ruletę, rūkysite, gersite alkoholį, išbėgsite piko valandą į vidurį greitkelio, – kažin ar gyvensite 120 metų. Visa tai skamba gal ir juokingai, bet tūkstančiai žmonių per anksti miršta būtent dėl to, kad daro panašias kvailystes. Todėl pagalvokite: ten, kur įmanoma, reikia saugotis ir vengti pavojų, t.y. jei jūs galite išvengti ligos, ypač nepagydomos, – jūs turite būtinai ta galimybe pasinaudoti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Antra, </em></strong>jūs turite daryti tik tai, kas naudinga. <strong><em>Jums reikia 90 maisto priedų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių aminorūgščių ir baltymų, ir 3 pagrindinių riebalinių rūgščių. 90 maisto priedų kasdieniniam racionui, priešingu atveju išsivystys ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų trūkumas.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Šiandien apie tai rašo laikraščiai, kalba per televiziją: visi apie tai žino, nes domisi sveikata, ilgu gyvenimu ir maisto priedais. Nepagalvokite, kad tai medikai prašo laikraštininkų apie tai kalbėti. Priešingai. Tai vyksta todėl, kad tokia informacija padeda geriau išplatinti laikraščius. 1992-04-06 žurnale „Time’‘ parašiau straipsnį. Tai buvo išsamus straipsnis apie tai, kad vitaminai gali nugalėti vėžį, širdies ir</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">kraujagyslių ligas ir sulėtinti senėjimą. Šešių puslapių straipsnyje yra viena priešinga mintis, išsakyta gydytojo, kuriam aš uždaviau klausimą: „Kajus manote apie vitaminus ir mineralus, kaip maisto priedus?” ir štai ką atsako tas gydytojas: „Vitaminų rijimas neduoda jokios naudos. Visi vitaminai, naudojami kaip maisto priedai, tik daro mūsų šlapimą daug brangesnį”. Išeitų, kad mes šlapinamės doleriais, jei vartojame vitaminus ir mineralus, t.y. paprasčiausiai veltui leidžiame pinigus vitaminams ir mineralams. Štai ką jis norėjo pasakyti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Bet štai ką aš turiu jums pasakyti po to, kai padariau 17 500 skrodimų: 14 500 gyvulių iš viso pasaulio ir 3 000 žmonių, ir pats visada norėjau būti sveikas. Turėdamas vaikų, anūkų ir proanūkių, – aš galiu konstatuoti, kad <strong><em>neinvestuodami į patį save, vitaminų ir mineralų pirkimui, jūs investuojate į mediciną, skiriate tuos pinigus gydytojų pragyvenimui pagerinti. </em></strong>Kaip tik mes stengiamės, kad gydytojai būtų turtingesni. Medicinai ir moksliniams tyrimams sveikatos apsaugos srityje išleidžiami milžiniški pinigai, bet medikai mažai ką išgydo. Jeigu mes žemės ūkyje, tiksliau gyvulininkystėje taikytume žmogišką medicinos sistemą- gyvulininkystė žlugtų. <strong><em>Bet jeigu jūs pasinaudosite gyvulininkystės medicinos sistema, kurią mes taikome gyvulininkystėje – 90 % medikų taps bedarbiais. </em></strong>Pasirinkite patys kaip norite gyventi.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kadangi mes per draudimą ir valstybės subsidijas išlaikom gydytojus, jie mums taip pat kai ką skolingi. Na, galėtų atsiųsti bent informacinius biuletenius apie naujausių medicinos tyrimų rezultatus…</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Gal kas nors iš jūsų gavo tokią informaciją nuo savo gydytojo? Ne?… Bet aš turiu daug informacijos, kurią jūs galėtumėte gauti. Noriu su jumis ja pasidalinti. <strong><em>Pirma. Skrandžio žaizdos.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Ar kas girdėjote, kad skrandžio žaizdos priežastimi būna stresas? Bet jau prieš 50 metų mes veterinarijoje žinojome, kad kiaulėms skrandžio žaizdas sukelia bakterijos.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Negalėjome sau leisti kiaulėms daryti brangias pilvo operacijas, o jei ir būtume galėję daryti, tokia kiauliena butų kainavusi $500 už kilogramą. Bet veterinarai žino, kad yra toks mineralas, vadinamas -bizmar, kuris apsaugo nuo skrandžio žaizdų ir net išgydo jas be jokio chirurginio įsikišimo. Mes gydėme savo gyvulius Bizmaru, kitais mineralais ir tetraciklinu, ir toks gydymas kainuodavo apie $5 vienam gyvuliui. <strong><em>Tik 1994 metais Amerikos nacionalinis sveikatos institutas padarė pranešimą, kad skrandžio žaizdas sukelia bakterijos, o ne stresai, ir kad jas „galima išgydyti derinant mineralą bizmarą su tetraciklinu”. </em></strong>Tie<sub>?</sub> kurie nežino, kas yra bizmaras, turėtų užeiti į pirmą pasitaikiusią vaistinę ir nusipirkti už $2 buteliuką su rožinės spalvos turiniu, pavadintu „peptobizma”. Taigi, vienas arbatinis šaukštelis per dieną ir galima išgydyti <em>žaizdą. <strong>Jūs vėl turite pasirinkimą: </strong></em>arba išgydyti už $5, arba leisti, kad jus supjaustytų. Rinkitės.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Toliau.</em></strong> Kokia antra amerikiečių mirtingumo priežastis? <strong><em>Taip, tai baisi liga, vadinama vėžiu.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">1993 metais rugsėjo mėn. Bostono medicinos mokyklos Nacionalinis onkologijos institutas paskelbė, kad stebint sergančius vėžiu ligonius nustatyta priešvėžinė dieta. Tyrimai buvo atliekami Kinijoje, kur, Chinajaus provincijoje, buvo užregistruotas pats didžiausias sergamumas vėžiu. 5 metus buvo tiriami 29000 žmonių. Jiems buvo duodama dvigubai didesnė nei rekomenduojama dienos vitaminų ir mineralų norma. T.y., jei rekomenduojama dienos vitamino C norma yra 60 mg, tai jie gaudavo 120 mg per dieną.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dviem Nobelio premijom apdovanotas gydytojas Alanas Polas kalbėjo, kad jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio vitamino C pagalba, jūs turite jo sunaudoti po l 000 mg per dieną. Štai jums rezultatas – gydytojai, kurie.su juo ginčijosi, jau iškeliavo iš šio pasaulio (amžiną jiems atilsį), o Alanas Polas gyvena sau sveika? Jam 94 metai, dirba jis po 14 valandų per dieną, po 7 dienas per savaitę, gyvena rančoje, Kalifornijoje ir dėsto Kalifornijos universitete. <strong><em>Tik jūs galite pasirinkti: klausyti mirusių daktarų patarimų ar prisilaikyti daktaro Polo nuomonės.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Taigi, visiškai normalu yra vartoti dvigubą rekomenduojamą normą vitamino C – dviguba vitamino A (nieko blogo neatsitiks), o taip pat riboflaviną, molibdeną ir pan. Ir dar vieną labai naudinga grupė. Jos sudėtyje <strong>vitaminas E, beta-karotinas ir mineralas selenas. </strong>Šiuos tris komponentus reikėtų vartoti kasdien dvigubą rekomenduojamą normą. Ir jei jūs turėsite bent 0,5 % naudos – tai jau gerai. Chinajaus provincijoje, kur daugiausia buvo sergančių skrandžio ir žarnyno vėžiu, išgyveno 21 % žmonių-tai yra išgyveno <strong><em>21 </em>žmogus iš 100 pasmerktųjų. </strong>Šiuo atveju jūsų gydytojas irgi turėjo atsiųsti jums informaciją. Jeigu jis nenorėjo pats imtis atsakomybės už jūsų sveikatą, tai galėjo bent informuoti jus, kad jūs pats galėtume pasirinkti. Štai kodėl tokį gydytojų požiūrį į pacientą aš laikau paprasčiausiai juokingu, o iš kitos pusės tai dar vienas jų abejingumo ir beasmeniškumo įrodymas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Trečia. Artritas.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">1993 metų rugsėjį, Harvardo medicinos mokykloje buvo gydomi ligoniai, iššokusiomis dėl artrito gyslomis. Juos gydė vištų proteinu. Buvo atrenkami ligoniai, kuriuos gydant nuo artritomedikamentais, jų sveikata negerėjo. Tiems ligoniams leido aspirino, mezotriksido, prednizolono, kortizono injekcijas, taikė įvairius fizioterapijos metodus. Liko vienintelė žinoma galimybė – venų keitimo operacijos. Mano eksperimentui atsirado 29 savanoriai, kuriems visos medicinos galimybės buvo išsekusios, tačiau sveikatos pagerėjimo nesulaukta. Juos gydėme sekančiai: kas rytą duodavome arbatinį šaukštelį su kaupu susmulkintų vištos kremzlių, išmaišytų sultyse. Po 10 dienų visi skausmingi uždegimai praėjo, po 30 dienų jie jau galėjo vaikščioti, o po 3 mėnesių kraujagyslių funkcijos pilnai atsistatė.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. <strong><em>Jis paskelbė </em>vištos <em>kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus ,vaistinėse, už pinigus.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Na, o jeigu jūs miestietis ir nenorite turėti reikalų su vištos kremzlėmis, – nusipirkite vaistinėje <strong>noksidželon-o, </strong>kurį gerai žino moterys. Jos naudoja noksidželon-ą nagų ir plaukų stiprinimui. Pagrindinis jo komponentas yra karvių kremzlės ir kaulai, l kurie gerai stiprina mūsų kremzles ir kaulus. Ir jeigu jūs naudosite jį su koloidiniais mineralais, – tai kitame mūsų susitikime jūs jau būsit pamiršę apie savo artritą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Ketvirta. Ar kas nors girdėjot apie Alzheimerio liga?</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dabar apie ją visi žino, o anksčiau Alzheimerio ligos paprasčiausiai nebuvo. Dabar tai viena iš labiausiai paplitusių nelaimių, pažeidžianti kas antrą žmogų, sulaukusį 70 metų. Gana bauginantys duomenys. O kaip nustatyti ir išgydyti Alzheimerio ligą gyvuliams, ankstyvoje jos stadijoje? Kokius nuostolius patirtų ferma, jeigu kiaulės neatsimintų, ko jos atėjo prie lovio?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Todėl jau <strong><em>prieš 50 metų mes pradėjome studijuoti gyvulininkystėje, </em></strong>kaip apsaugoti ir išgydyti gyvulius nuo Alzheimerio ligos ankstyvoje jos stadijoje. Ir darėme tai <strong><em>sėkmingai su didelėmis vitamino E dozėmis.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jūs turėjote gauti laišką nuo savo gydytojo 1992 metų birželio mėnesį, nes rimta Kalifornijos universiteto mokslinio tyrimo mokykla padarė pranešimą, kad <strong><em>vitaminas E lėtina atminties praradimą, sergant Alzheimerio liga. Nuo veterinarijos jie atsiliko 50 metų. Ko gero patikimiau mums būtų eiti pas veterinarą…</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Penkta. Kam teko turėti nemalonumu su akmenimis inkstuose?</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Pasakykite, kokio maisto daktaras jums liepė pirmiausiai atsisakyti? Nuo kalcio. Ir jokių pieno produktų, jokių produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl, kad vyravo įsitikinimas, kad „kalcis inkstuose atsiranda iš suvalgomų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kalcio”.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Iš tikrųjų akmenys mūsų inkstuose susidaro iš mūsų pačių kaulų. Akmenys inkstuose atsiranda <strong><em>būtent tada</em>, <em>kai organizme trūksta kalcio. </em></strong>Prieš tūkstantį metų žinojo, kad norint apsaugoti naminius gyvulius nuo akmenų jų inkstuose, jiems reikia duoti daugiau kalcio, magnezijos ir boro. Bet galvijų, avių anatomija yra tokia, kad jie susirgę ta liga paprasčiausiai miršta. Jei akmenys inkstuose atsiranda žmogui, jam lieka tik kenčiant skausmą gailėtis, kad negali numirti. Mes žinome, kaip apsisaugoti nuo šio susirgimo.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jūs turėjote jau 1993 metais gauti nuo savo daktaro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad <strong><em>kalcis sumažina akmenų susidarymo inkstuose riziką.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Aš jau jums kalbėjau, kad gydytojai gyvena iki 58 metų, o mes su jumis iki 75,5 metų. Grupė žmonių, profesiojialų, kurie nurodinėja kaip mums gyventi, įtikinėja nevartoti druskos, kofeino, valgyti negrietininį sviestą, bet margariną, nedaryti įvairių kitų kvailysčių – miršta sulaukę 58 metų, o žmonės, sulaukę 120-140 metų, deda gabalėlį akmens druskos į kiekvieną arbatos puoduką ir geria per dieną po 40 tokių puodukų, valgo sviestą ir gyvena 120 metų. <strong><em>Tai kuo jūs tikėsite?</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Šešta. </em></strong>Tačiau kai kuriuos iš jų aš labai gerbiu. Tarp jų daktaras Stiuart-as Kartred-as. Jam 38 metai. Jis šeimos gydytojas. Jis užsiima aneurizmos problemomis. Tai susilpnėjusios arterijos išsiplėtimas dėl audinių elastingumo praradimo.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">1957 metais mes sužinojome, kad aneurizmos priežastimi būna vario trūkumas organizme. Mes tada stebėjome 200 tūkstančių kalakučių, kurioms davėme specialų maistą, turintį 90 įvairių maisto medžiagų. Per pirmas 13 savaičių numirė lygiai pusė kalakučių. Išskrodę nustatėme, kad jos mirė nuo aneurizmos. Padidinę dvigubai vario kiekį maisto racione, fermeriai išaugino visas likusias kalakutes, ir mes padarėme išvadą, kad būtent vario trūkumas yra pagrindinė aneurizmos priežastis.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">a) ankstyvas žilimas – pirmas požymis, kad jums trūksta vario;</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">b) sumažėja audinių elastingumas, oda raukšlėjasi, susidaro ratai po akimis, linijos ant veido ir<br />jūs darotės panašus į džiovintą slyvą;</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">c) varikozinis venų išsiplėtimas, kurio priežastis – sumažėjęs audinių elastingumas, visas kūnas pradeda sudribti:, ant rankų, krūtinės, pilvo, skruostų sudrimba oda, – jr jūs puolate darytis plastines operacijas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Tačiau žymiai pigiau, praktiškiau ir saugiau būtų vartoti koloidinius mineralus. O dabar aš supažindinsiu jus su kitu daktaru – Martinu Karteriu. </em></strong>Jis mirė sulaukęs 57 metų. Jis gydytoju tapo Harvardo universitete. Jeilyje apsigynė medicinos daktaro laipsnį. Po skrodimo išaiškėjo jo mirties priežastis – aortos aneurizma. Tokia Rokfelerio universiteto daktarų išvada. Daktaras numirė nuo vario trūkumo organizme. Jo šlapimas irgi „nebuvo brangus”.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kitas pavyzdys. Pakankamai žymi Detroito advokatė Elen Wolter mirė 44 metų. Ji lankė vieną madingiausių sporto klubų, kuriuose moterys nori nebrangiai įsigyti „plieninius” kaulus. Ji taip pat mirė nuo aneurizmos. Skrodimo metu pastebėti paralyžiaus ar kraujo išsiliejimo simptomai. To priežastis taip pat yra vario trūkumas. Jos šlapimas taip pat nebuvo „brangus”.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Septinta. </em></strong>Ar kas nors girdėjo Stiuard-ą Buker-į? Jis parašė penkias triukšmingas knygas apie sveikata, dietą, mitybą: jis gavo medicinos magistro laipsnį Toro medicinos mokykloje, kuris yra vienas didžiausių autoritetų. Jo knygose pateikiamos dietos, padedančios numesti svorio. Jis rašė šias savo knygas 20-metėms ir jaunesnėms, o pats numirė būdamas 40 metų. Ar<strong><em> jūs norite sekti šio žmogaus pavyzdžiu ir dietomis? Jis mirė nuo kardeoamepatijos, kurios priežastis </em>– <em>seleno trūkumas.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kai kurie fermeriai paprasčiausiai nueina į parduotuvę kur parduodami pašarai ir nusiperka seleno ampulių ar tablečių savo gyvuliams, kad apsaugotų juos nuo šios ligos.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kita moteris – Heil Klark. Ji buvo Sant Luis grafystės vyriausia kardiologe. Ji sulaukė 47 metų. Jūs turbūt atspėsite nuo ko ji mirė? – taip, nuo kardeoamepatijos priepuolio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jūs tikriausiai esate matę, kaip karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis, kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę…</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Toks fenomenas gana <em>dažnai </em>pastebimas tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Taip būna dėl to, kad augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų. <strong><em>Nedidelis patarimas: </em></strong>pažiūrėkite į savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Aštunta.</em></strong> Tikriausiai jums teko sutikti žmonių, puolančių prie saldumynų? Chromo ir vanadžio trūkumas iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsite į tai dėmesio, išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Devinta.</em></strong> Alavo trūkumas organizme – vyrų plikimo priežastis. Ilgiau užsitęsus šiam alavo trūkumui, žmogus gali apkursti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Dešimta.</em></strong> Boro deficitas. Moterys turi žinoti ir gerbti borą. Jis padeda išsaugoti kaulams reikalingą kalcį ir apsaugoti nuo osteoporozės. Boras dalyvauja moterų organizme gaminantis estrogenui ir vyrų testosteronui. Esant boro trūkumui moterys kenčia menopauzės metu, o vyrams, dėl testosterono trūkumo ankstyva impotencija.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Pirmas cinko deficito požymis – uoslės ir skonio praradimas. Jums netinka mėgstamas maistas ir nejaučiate jo skpnio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai padedantys dvigubai pailginti amžių. <strong><em>Aš jau kalbėjau </em>– <em>mums būtini 90 maisto elementų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 aminorūgščių, 3 riebalinės rūgštys. </em></strong>Ir mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas aminorūgštis, vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui naudoti bent 15-20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">suvalgė truputį keptų bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname reikiamą kiekį vitaminų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių su maistu. Todėl, jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė jūs turite patys tuo pasirūpinti, – be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>KITA ISTORIJA</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Tai mineralai.</em></strong> Su jais susijusi iš tiesų tragiška istorija, kadangi augalai nebeturi mums reikalingų mineralų. Jų nėra dirvoje, nėra ir pačiuose augaluose. Dabar dirvos taip nualintos, kad jose išaugintas derlius, nesvarbu, ar tai būtų grūdinės kultūros, daržovės ar vaisiai, juose nėra mineralų. <strong><em>Žmonės, vartojantys tuos produktus, automatiškai įsigyja ligas, sukeliamas mineralų stokos. Ir vienintelis kalias nuo jų apsisaugoti ir išsigydyti – naudoti maisto priedus, turinčius mineralų.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kaip bėgant laikui keičiasi situacija? Deja ji eina blogyn. Fermeriai tręšia dirvą natriu, fosforu ir kaliu. Iš viso tik trys komponentai, tik skirtingomis proporcijomis ir kombinacijomis. Ir niekas fermerių neprivers į dirvą dėti dar 60 mineralų, kadangi nuo to derliaus kiekis nepriklauso. Todėl kiekvienas sekantis derlius išsiurbia iš dirvožemio vis daugiau mineralų, kurių dirvožemis vis labiau netenka. Ir jeigu mes dedame į dirvą 3 mineralus, o iš jo paimame 60 — situacija primena tuštėjančią, nepapildomą banko sąskaitą… <strong><em>Mūsų sveikata taip pat artėja prie katastrofos ribos. Kadangi nebėra mineralų mūsų dirvožemyje, kiekvienas iš mūsų atsakome už savo sveikatą ir sąmoningą mineralinių maisto priedų vartojimą.</em></strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Manęs dažnai klausia: „O ką žmonės darė prieš l 000 metų, kai neturėjo trąšų? Tačiau tarp jų buvo ilgaamžių. Eiptiečiai, kiniečiai, indai. Jie gyveno prie didelių upių: Nilas, Gangas, Geltonoji Kinijoje, kurios beveik kasmet išsiliedavo ir viską aplinkui apsemdavo. Ir kasmet vanduo atnešdavo dumblą ir kalnų smėlį iš kalnų, esančiu už tūkstančių mylių. Ir žmonės meldėsi savo dievams, dėkodami už potvynius. Dabar mes meldžiamės, kad potvynių nebūtų. O potvyniai praturtindavo dirvą nuosėdomis, dumblu ir mineralais, tuo pačiu praturtindami ir būsimą derlių.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Karalius Pilypas, Aleksandro Didžiojo tėvas, vedė 12-metę mergaitę, Egipto karalaitę Kleopatrą. Ji, toli gražu, nebuvo Elizabet Teilor, išsipusčiusi brangiais apdarais ir prancūziška kosmetika. Ji buvo plokščios krūtinės, liesas negražus sutvėrimas, nepasižyminti ypatingu seksualumu. Karalius ją vedė dėl to, kad jos valdose buvo derlingiausi javų laukai. Visi žinojo, kad geresnių nei Egipte grūdų niekur nerasi, o didžiulė, armija, vadovaujama jo sūnaus Aleksandro, ruošėsi užkariauti visą pasaulį. Kareiviams reikėjo labai gerų miltų, kad jie galėtų žygiuoti 20 valandų, kautis 6 valandas ir nugalėti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jie žinojo, kad Egiptas – geriausia vieta auginti javams. Potvyniai gerai aprūpindavo dirvą mineralais ir visos pasaulinės kultūros, davusios pasauliui didį meną ir technologijas, kilusios iš tų vietų. Ten žmonės turėjo didžiausią proto potencialą būtent todėl, kad maistas, kurį jie valgė, buvo turtingas mineralais.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dabar kaip pavyzdį aš panagrinėsiu tik porą mineralų. Bet žinokit, kad tai tinka visiems mineralams be išimčių.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Pirmas mineralas – kalcis. Apie jį žino visi. Kalcio trūkumas būna 147 įvairių ligų priežastis. </em></strong>Pavyzdžiui, susirgimas, nuo kurio viena veido pusė išsikreipia. Tai ne paralyžius, o dėl kalcio trūkumo degradavęs veido nervas. Osteoporozė – tai susirgimas, užimantis l0-tą vietą suaugusių žmonių mirtingumo ligų sąraše. Jei ši liga užleista, jos gydymas būna labai brangus. Jeigu atsimenate, mano minėta misis Pič iš Virdžinijos, sulaukusi 115 metų mirė dėl komplikacijų po griuvimo, kurios gavosi dėl kalcio trūkumo organizme. Norint apsaugoti nuo šios ligos karves, joms kasdien duodama kalcio už dešimtadalį dolerio. Ir jos niekad nesirgs osteoporoze. Tai nejaugi mums reikia pavirsti karvėmis, kad apsisaugotume nuo kalcio trūkumo?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Parodontozes ir dantenų uždegimų profilaktikai </em></strong>dantistai ir parodontologai pataria dantis valytis po kiekvieno valgymo ir naudoti specialias dantų pastas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Kaip veterinaras, aš susidūriau su šimtais tūkstančių įvairių gyvūnų. </em></strong>Kadangi jų burnos kvapas nėra labai šviežias ir gaivus, bet jie nekenčia nuo dantenų susirgimų ir, nors nesinaudoja dantų pastomis, jie neserga ir parodontoze.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Toliau. <strong><em>Artritas. </em></strong>Mes jau kalbėjome apie vištų kremzles ir želatiną. Artritus sukelia osteoporozė kaulų galuose prie sąnarių. Išskiriami paprastas artritas, osteoartritas, liumbago, reumatas. Tačiau visi šie susirgimai yra kaulų galų, užsibaigiančių sąnariais, osteoporozės išdava.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Arterinė hipertonija </em></strong>arba padidinta kraujospūdis. Pirmiausia ką rekomenduoja daktarai -mažinti druskos kiekį maiste. <strong><em>Atsiminkite karves. </em></strong>Pirmiausia, ką fermeris deda joms į maistą – tai gabalėli druskos. Jeigu to nedarytų – fermeris prarastų sveiką nuovoką nuo iš veterinaro užplūdusių sąskaitų. O mus verčia patikėti, kad druska nereikalinga, kad užtenka to kiekio, kurį gauname valgydami salotas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Situacija: <em>gydytojas, miręs 58 metų, įtikinėdavo jus „nevalgyti druskos, nevartoti sviesto”, o tie, kas išgyveno 120 metų, valgė ir druską, ir sviestą. </em></strong>Pasirinkite patys.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Aš paėmiau kontrolinę 5 000 žmonių su padidintu kraujospūdžiu grupę ir dvigubai padidinau jų per dieną suvartojamą kalcio normą. Po 6 savaičių eksperimentą nutraukiau, nes 85 % šios grupės žmonių kraujospūdis normalizavosi vien padvigubinus suvartojamo kalcio kiekį.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kita problema <strong><em>mėšlungis. </em></strong>Visais be išimčių atvejais – tai kalcio deficitas. Po menstruacinis sindromas – emocinės-fizinės savijautos pablogėjimai. Bandomosioms moterims pasiūlyta padvigubinti suvartojamo kalcio normą. Po to 85 % emociniu ir fizinių simptomų dingo.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Ir paskutinis <strong><em>juosmens skausmai. </em></strong>85 % žmonių skundžiasi nugaros skausmais, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi prie kompiuterio, dirba krovikais, ar vairuoja autobusus. Skausmai juosmenyje – tai stuburo osteoporozė, nepriklausomai nuo to ar yra problemų su stuburo diskais ar ne. Jeigu diskui nėra ant ko laikytis, stuburas plonėja, lūžta, ypač, jeigu jums dar trūksta ir vario.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong><em>Antras pavyzdys – chromas ir vanadis.</em></strong> Pakalbėkime apie diabetą. Tai trečia iš eilės JAV suaugusių žmonių mirtingumo priežastis. Liga būna su įvairiomis komplikacijomis, įskaitant apakimą, kepenų veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių įvairias ligas. Jeigu jūs sergate diabetu, bet kokiu atveju jūs gyvensite trumpiau, nei be diabeto.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>1957 <em>metais veterinarijoje jau žinojome, kad mineralų chromo ir vanadžio pagalba galima ne tik apsisaugoti nuo diabeto, bet ir išsigydyti nuo jo.</em></strong></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl su pigiais sintetiniais papildais gaunami mineralai atsiduria ant kraujagyslių sienelių?</title>
		<link>https://kordicepsas.info/kodel-su-pigiais-sintetiniais-papildais-gaunami-mineralai-atsiduria-ant-kraujagysliu-sieneliu/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 20:05:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2167</guid>

					<description><![CDATA[Kaip rodo tyrimai, daugelis žmonių stokoja mineralų (99% amerikiečių stokoja mineralų).]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Mineralų mažėja</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Deja, dėl intensyvios žemdirbystės, dirvos vis labiau stokoja daugelio mineralų (ypač magnio), o žemdirbiai šiandieną žemę tręšia tik trimis mineralais: <strong>azotu, fosforu ir kaliu</strong>. Šių trijų mineralų pakanka greitai užauginti augalus ir gauti gerą derlių, bet mitybinė maisto vertė dėl  kitų mineralų stokos labai suprastėja, todėl šiandiena reikia suvalgyti kelis vaisius ir daržoves, kad gautume tą patį mineralų kiekį, kaip prieš 40-50 metų galėjai suvalgyti vieną. Kaip teigia <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/United_States_Department_of_Agriculture" target="_blank" rel="noreferrer noopener">USDA</a> (Amerikos vyriausybinė organizacija), maiste per paskutinius 40 metų kai  kurių mineralų  sumažėjo net 81%.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Žmonės stokoja mineralų</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kaip rodo tyrimai, daugelis žmonių stokoja mineralų (99% amerikiečių stokoja mineralų). Dviejų Nobelio premijų laureatas <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Linus_Pauling" target="_blank" rel="noreferrer noopener">Linus Pauling</a> teigia, kad visos ligos susietos su mineralų trūkumu. Dr. Maynard Murray, knygos Sea Energy Agriculture autorius, teigia, kad <strong>jei organizme yra pakankamai mineralų, jis yra atsparesnis ligoms ir sulėtina senėjimo procesus.</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Papildai ne išeitis?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Sveikata besirūpinantys žmonės bando mineralų trūkumą kompensuoti vartodami sintetinius papildus, deja daugelis <strong>papilduose esančių mineralų yra blogų formų</strong> (susmulkintos kriauklės ar net akmenys) ir tokių mineralų organizmas negali tinkamai panaudoti.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Mineralų molekulės dydis</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kad mineralai būtų pasisavinami ląsteliniame lygyje, jų molekulė turi būti labai maža (<a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Angstremas" target="_blank" rel="noopener">Angstremo dydžio</a>) ir jie turi būti tirpstantys vandenyje. Angstremas (Angstrom) – nesisteminis ilgio vienetas, naudojamas atomo, jono, molekulės matmenims žymėti. Angstremas yra viena tūkstantoji <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Mikrometras_%28vienetas%29" target="_blank" rel="noopener">mikrometro</a> (1/1000) ir 10 (pakelta -10) metro (1/10000000000). Tik jonizuotos (ionized) mineralų formos yra angstremo dydžio ir įsisavinamos ląsteliniame lygyje (gali patekti į ląsteles ir į jų branduolį). Tik angstremo dydžio mineralų molekulės gali patekti į ląsteles ir aktyvuoti DNR struktūras, nuo kurių priklauso dauguma organizmo procesų ir, žinoma, gera sveikata.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Mikrometro dydžio mineralai gali sukelti sveikatos problemas</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dauguma papilduose esančių mineralų molekulių yra tūkstantį kartų didesnės nei jonizuotos. Nors šie mineralai iš dalies pasisavinami žarnyne ir patenka į kraujotaką, bet tokios didelės mineralų molekulės negali patekti į ląsteles. Kadangi kraujotakoje mineralų koncentracija yra gana griežtai reguliuojama tai tokie netinkami mineralai nusėda ant kraujagyslių sienelių. Prasti mineralai gali duoti laikiną pagerėjimą, jeigu mineralų trūkumas yra labai didelis, tačiau tik laikiną, o per ilgesnį laiką sukels dar didesnių problemų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Todėl <strong>prasti sintetiniai mineralų papildai yra toksiški</strong> <strong>ir net pavojingi sveikatai</strong>. Vartodami pigius papildus, tokius kaip kalcio karbonatas (dauguma kalcio papildų) žmonės gauna ne stiprius kaulus, bet užkalkėjusias ir susiaurėjusias kraujagyslių sieneles. Net jei kai kurios mikrometro dydžio mineralų molekulės ir patenka į ląstelės vidų, jos negali pasiekti ląstelės branduolio kur yra DNR.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Jonizuoti ir koloidiniai</strong> <strong>ne tas pats</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Jonizuoti mineralai yra ne tas pats kas koloidiniai. Koloidiniai arba dar kitaip vadinami <strong>metalinių formų mineralai taip pat yra per dideli.</strong> Koloidinėse mineralų molekulėse mineralų atomai yra suspausti į dideles molekules ir dėl to nepasisavinami ląsteliniame lygyje.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Iš kur gauti angstremo dydžio jonizuotų mineralų?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Geriausia mineralus gauti su maistu, bet kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, maisto produktai stokoja mineralų. Nevalyta druska, kurioje yra virš 90 skirtingų mineralų, yra labai geras mineralų šaltinis. Beje, jūros vanduo ir druska mineralų sudėtimi yra labai panašūs į kraują.<strong> Beveik visa parduotuvėse parduodama druska yra rafinuota, išvalyta ir joje likęs tik natris ir chloras ir dar pridedama prastos kokybės jodo</strong>. Tokia druska yra <strong>pavojinga sveikatai ir toksiška,</strong> todėl jos vartoti nereikia. Geros druskos yra tokios, kaip Celtic Sea salt, Himalaju druska, Sun dried Sea salt. Tačiau reikia prisiminti, kad daugelyje tokių druskų dominuoja natris, todėl šias druskas reikia vartoti saikingai, ypač jeigu jums yra padidėjęs kraujo spaudimas arba turite edemą (skysčių susilaikymas organizme). Taip pat kartais dėl apdorojimo procesų net ir tokios druskos mineralai yra netinkamai, Dr. Gabriel Cousen teigia, kad jeigu druska išdžiovina burną tai reiškia, kad joje esantys mineralai yra blogos formos.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Kiti mineralų šaltiniai</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Geresnis variantas yra jūros dumbliai ir daržovės, kuriuose yra daug mineralų. Bet reikia žiūrėti jų sudėti, nes mineralų kiekis skiriasi priklausomai nuo rūšies. Reikėtų pirkti tokias jūros daržoves kur daugiau magnio, kaip Wakame (undaria pinnatifda). Jūros daržovės gali turėti sunkiųjų metalų, ypač arseno, tačiau arsenas jūros daržovėse yra ne organinės formos ir teigiama, kad jis nėra toks toksiškas kaip organinė jo forma. Nepaistant to, labai daug jūros daržovių vartoti nereikėtų, ne daugiau nei 60g. per savaitę. Dar galima vartoti geros kokybės molį.<br />Mineralų taip pat turi bičių žiedadulkės bei duonelė, bei kai kurios vaistažolės tokios, kaip dilgėlės ir kt.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kviečių ir miežių želmenų bei kitų žalumų milteliai taip pat turi mineralų. Daug mineralų ir vitaminų turi Chlorala ir Spirulina tik reikia kad jos būtų iš patikimo šaltinio.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Kaip išvalyti blogus mineralus iš organizmo?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kaip bebūtų keista, jonizuoti angstremo dydžio mineralai išvalo blogų mineralų nuosėdas iš organizmo. Blogų mineralų nuosėdos sukelia aterosklerozę (užkalkėjusios ir sustandėjusios kraujagyslės) ir tai dažnai sukelia padidėjusį kraujo spaudimą. Joninės formos mineralai reikalingi daugiau nei šešiems tūkstančiams skirtingų organizmo procesų. Jei organizmas stokoja mineralų, tai enzimų veikla tampa prislopinta. Reikia prisiminti, kad enzimai remontuoja pažeistas ląsteles, padeda pašalinti mirusias ląsteles bei atlieka daug kitų funkcijų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Jonizuoti mineralai palaiko gyvybę</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Faktiškai jonizuoti angstremo dydžio mineralai palaiko gyvybę žemėje. Šie mineralai  susijungę su vandens molekulėmis, patenka į ląstelės vidų bei aktyvuoja DNR.<br />Jonizuoti mineralai taip pat reikalingi <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mitochondrija" target="_blank" rel="noopener">mitochondrijoms</a> (randasi ląstelės viduje), kurios yra kaip energijos fabrikai organizmui ir juose vyksta energijos reakcijos. Toms reakcijoms reikalingi mineralai bei vitaminai.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Kodėl stokojama mineralų?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Dauguma žmonių stokoja mineralų todėl, kad pagrinde <strong>valgo rafinuotą maistą</strong> be jokių mineralų. Dar blogiau, valgo daug gyvulinių produktų, kurie labai rūgština organizmą (žemina Ph). Norėdamas neutralizuoti Ph, organizmas ima mineralus iš kaulų. <strong>Saldumynų valgymas </strong>taip pat sekina mineralus, nes jų apdorojimui reikalingi mineralai, tokie, kaip vanadis, chromas, magnis, cinkas. Būtent šių mineralų trūksta daugumai diabetikų.<br />Mineralų gali trūkti ir dėl blogo jų pasisavinimo, o tai yra dėl užsiteršusio žarnyno ir prastos jo mikrofloros, taip pat dėl užsikimšusių kepenų latakų ir nepakankamos tulžies gamybos. Sprendimas būtų išsivalyti žarnyną, atstatyti jo mikroflorą, išvalyti kepenis ir tulžies pūslę.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Straipsnis parengtas pagal Dr. Gabriel Cousen knygą <a href="https://search.worldcat.org/title/There-is-a-cure-for-diabetes-:-the-21-day+-holistic-recovery-program/oclc/799024775" target="_blank" rel="noopener">”There is a cure for diabetes”</a>. Dr. G.Cousen yra išgydęs labai daug diabetikų (pirmo ir antro tipo) naudodamas žalio maisto dietą. Panašiai apie mineralų pasisavinimą teigia Andres Moritz ir Dr. David Jubb.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaistų poveikis organizmui</title>
		<link>https://kordicepsas.info/vaistu-poveikis-organizmui/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Dev Dev]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:51:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kordicepsas.info/?p=2156</guid>

					<description><![CDATA[Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad vaistų vartojimas lemia net iki 40 proc. visų mirčių.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad vaistų vartojimas lemia net iki 40 proc. visų mirčių. Specialistų teigimu, greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo medikamentų šalutinio poveikio. Vieni mūsų iš gydytojų visuomet reikalauja vaistų, tikėdami, kad tik jie gali išgydyti. Kiti, netgi ir sunkiai sirgdami, bando jų išvengti. Tad koks iš tiesų vaistų poveikis žmogaus organizmui?</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>70–80 proc. vaistų negydo?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Amerikietis Džonas Virapenas, 40 metų dirbęs farmacijos srityje, išleido į 18 pasaulio kalbų išverstą knygą, kurioje pasakoja apie farmacijos virtuvę. Knygoje teigiama, kad farmacininkai atranda naujas ligas, norėdami sukurti daugiau vaistų. Tokiu būdu siekiama pasipelnyti. Buvęs farmacininkas atskleidė, kad susirgus greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo vaistų šalutinio poveikio. Pasak Dž. Virapeno, sergantieji vėžiu nuo chemoterapijos miršta kur kas dažniau negu nuo pačios ligos.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Knygos autorius prisipažino, kad ir jam yra tekę papirkti Vyriausybės atstovą, siekiant greičiau užregistruoti vieną kompanijos gaminamą vaistą. Anot farmacininko, iš tiesų 70–80 proc. vaistų negydo.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Šalutinis vaistų poveikis</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vokietijos medicinos profesorių teigimu, vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į vaistų veikliąsias medžiagas. Pastebima, kad bandant vaistus daug dažniau naudojamos vyriškos lyties pelės. Kodėl? Nes šios lyties pelės yra pigesnės, jų organizmai nesikeičia mėnesio ciklais ir ryškiau reaguoja į testuojamas veikliąsias medžiagas. Taip pat teigiama, kad tarp naujų vaistų bandytojų – tik penktadalis moterų.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Remiantis tyrimais, šalutinis vaistų poveikis moterims pasireiškia 1,5 karto dažniau negu vyrams. Jeigu kuriant vaistus būtų dažniau atsižvelgiama į lyčių skirtumus, galbūt pavyktų išsamiau nustatyti, kodėl neigiamos vaistų pasekmės dažniau pasireiškia moterims, o ne vyrams.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Žmogaus imuninė sistema – iš prigimties stipri</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Pasak specialistų, visi vaistai turi šalutinį poveikį. Iš prigimties žmogaus organizmui duota labai stipri imuninė sistema, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai ją silpnina.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Specialistų teigimu, didžiausia bėda yra ta, kad medicina suskirstyta į daugybę sričių ir kiekvieną jų gydo tik tam tikros srities gydytojas, nelabai išmanantis kitas sritis. Paprastai vieno organo negalavimus lemia kito organo sutrikimai. Juk mūsų organai yra vieni su kitais susiję, todėl gydant vieną organą, reikia gydyti ir kitą.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vaistų šalutinis poveikis organizmui – gana individualus dalykas, tačiau žmogui vartojant keletą preparatų vienu metu, šalutinių reakcijų tikimybė yra kur kas didesnė. Vieni vaistai gali sustiprinti kitų poveikį, kiti – slopinti. Ypač vienas kito poveikį slopina vartojami du antibakteriniai preparatai.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Anot gydytojų, jeigu vartojami penki ar šeši vaistai, nepageidaujamų reakcijų rizika išauga net iki 80 proc.. Tad jeigu gydotės pas kelis specialistus, visada praneškite, kokius vaistus skyrė vienas ar kitas gydytojas.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Kas trikdo vaistų poveikį?</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Kai kuriuose maisto produktuose esančios medžiagos gali trikdyti vaistų poveikį. Todėl vartojant tetracikliną reikia vengti pieno produktų ir vaisių, o aspirino negalima užgerti pienu.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Tikriausiai visiems žinoma, kad kartu su vaistais negalima gerti ir greipfrutų sulčių.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Vartojant kai kuriuos širdies ligas ir didelį kraujospūdį gydančius vaistus ir išgėrus svaigiųjų gėrimų, šių komponentų sąjunga gali būti išties stebinanti. Tikėtina, kad žmogus užmigs, o pabudęs net neprisimins, kas jam nutiko.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Rūkantiesiems vaistų vartojimo šalutinis poveikis taip pat pasitaiko dažniau. Rūkalių organizmas ne tik sulėtina vaistų pasišalinimo iš organizmo procesą, bet ir gali suformuoti kenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, taip gali nutikti vartojant paracetamolį.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Placebas</strong></p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Placebas – tariamas vaistas, neturintis tikram vaistui būdingo poveikio, tačiau savo forma, išvaizda, kvapu, skoniu ir kitomis savybėmis imituojantis tikrus medikamentus, gali padėti pasveikti. Atlikti tyrimai rodo, kad fiktyvus gydymas taikant placebą skatina smegenų cheminius pokyčius. Paciento tikėjimas, kad jis vartoja tikrus medikamentus, turi tiesioginės įtakos teigiamai paciento ligos eigai.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;">Manoma, kad placebo taikymas gali net iki 50 proc. pacientų sukelti tikram vaistui būdingą poveikį.</p>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Kaip sumažinti neigiamą vaistų poveikį</strong></p>



<ul class="wp-block-list" style="text-align: justify;">
<li>Antibiotikai išeikvoja B grupės vitaminus, biotiną, vitaminą K.</li>



<li>Vartojant antibiotikus reikia gerti žaliosios arbatos, valgyti daugiau špinatų, brokolių, kopūstų, natūralaus jogurto, gerti kefyro.</li>



<li>Hormoniniai kontraceptikai gali išeikvoti folio rūgštį, magnį, B grupės vitaminus, taip pat vitaminus C, E, seleną, cinką, magnį. Vartojant kontraceptikus rekomenduojama valgyti moliūgų sėklų (jose yra cinko ir kitų reikalingų mineralų). Taip pat patartina vartoti vitaminus.</li>



<li>Vaistai nuo skausmo gali sukelti folio rūgšties, vitaminų B1 ir C trūkumą. Vartojant vaistus nuo skausmo reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, papildomai gerti vitamino C.</li>



<li>Antidepresantai gali sukelti kofermento Q10, vitamino B2 trūkumą.</li>



<li>Vartojant antidepresantus rekomenduojama valgyti daug daržovių, vaisių, gerti jų sulčių.</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><strong>Įdomūs faktai</strong></p>



<ul class="wp-block-list" style="text-align: justify;">
<li>Visų mirčių statistikoje farmacija sudaro 35–40 proc..</li>



<li>Nors oficialiai teigiama, kad dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, naujausi tyrimai rodo, kad jas pralenkia šiuolaikinės medicinos pasekmės.</li>



<li>Amerikoje nuo vaistų kasmet miršta maždaug 310 tūkst. gyventojų.</li>



<li>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40 proc. atvejų vaistai pasirodė neveiksmingi sergantiesiems depresija, apie 75 proc. – bronchine astma, cukriniu diabetu ir šizofrenija, apie 70 proc. – opa, apie 60 proc. – migrena, apie 50 proc. – artroze.</li>



<li>Specialistų teigimu, jau seniai žinoma, kad vakcinos nuo gripo neveikia, bet jos vis tiek yra gaminamos, nes duoda didelį pelną.</li>



<li>Lietuvoje vien kompensuojamiesiems vaistams išleidžiama apie 700–750 mln. litų. Manoma, kad bent trečdalio jų nereikėtų skirti, nes jie ne tik nepadeda, bet ir sukelia kitas ligas.</li>



<li>Amerikoje, jeigu žmogus vartoja kai kuriuos vaistus, draudimo kompanijos net nedraudžia gyvybės.</li>



<li>Nustatyta, kad tabako dūmai pakeičia daugiau nei 30 vaistų gydomąjį poveikį.</li>
</ul>



<p class="wp-block-paragraph" style="text-align: justify;"><a href="http://www.priekavos.lt/vaistu-poveikis-organizmui/" target="_blank" rel="noreferrer noopener nofollow" data-type="link" data-id="http://www.priekavos.lt/vaistu-poveikis-organizmui/">Priekavos.lt</a></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
